• I-V 7:00 - 21:00
  • VI 8.00 - 17.00
  • VII Nedirbame

Straipsniai apie sveikatą

Glaukoma – klastinga akių liga

Glaukoma – klastinga akių liga

Manoma, kad šalyje esama daugiau nei trisdešimt tūkstančių sergančiųjų glaukoma, tačiau vos pusė jų žino apie turimą ligą. Deja, net ir anksti ją diagnozavus, panaikinti sukeltus pakitimus – kol kas neįmanoma. „Kardiolitos klinikų“ Akių centro gydytoja Gintė Sirvydytė sako, kad vienintelis būdas apsisaugoti nuo galimų skaudžių pasekmių – neaplenkti gydytojo oftalmologo kabineto ir reguliariai tikrintis akis.

Diagnozuojama vis dažniau

Glaukoma – tai neurodegeneracinė akies liga, kuomet dažniausiai padidėja spaudimas akies viduje. Tačiau yra ir tokia ligos forma, kai vystosi glaukomai būdingi pakitimai, nors akispūdis yra statistinės normos ribose. Ligai progresuojant žūna tinklainės nervinės ląstelės, ima atrofuotis regos nervas, siaurėja akiplotis ir regėjimas silpsta. Galiausiai akis gali apakti. Ši liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau akių gydytoja G. Sirvydytė pastebi, kad ji gali būti ir įgimta bei išsivystyti jauniems pacientams. „Taip nutinka dėl kitų akies ar organizmo ligų. Be abejonės didelę reikšmę turi ir paveldimumas. Vis dėlto juo daugiau gyvenimo metų žmogus skaičiuoja, tuo rizika susirgti glaukoma didėja. Įprastai ji diagnozuojama pacientams virš keturiasdešimties metų“, – teigia specialistė.

Ir priduria, kad sergančiųjų glaukoma daugėja, tačiau tik dėl to, kad žmonės tapo atidesni savo sveikatai, tad liga dažniau diagnozuojama. „Tik reguliariai tikrinantis akis ir lyginant pokyčių dinamiką, glaukomą galima diagnozuoti jos pradžioje. Be to, gerėja ankstyvosios diagnostikos galimybės, tobulėja aparatūra, kuri įvertina tinklainės ir regos nervo skaidulų bei akipločio minimaliausius pokyčius. O kuo anksčiau diagnozuosime ligą ir skirsime tinkamą gydymą – tuo ilgiau išsaugosime regėjimą“, – sako G. Sirvydytė.

Vystosi lėtai

Kadangi liga labai klastinga, gydytoja oftalmologė perspėja, kad žmogus, pasitaiko, apie ją net neįtaria. „Glaukoma vystosi pamažu, nesukelia skausmo ar akivaizdaus matymo pablogėjimo. Ligai tik gerokai progresavus imama prasčiau matyti tamsoje ar prieblandoje, apie šviesos šaltinį atsiranda vaivorykštės spalvų ratilai, akys ašaroja, ima varginti galvos ir akių skausmai, darosi sunku orientuotis aplinkoje“, – simptomus vardija G. Sirvydytė.

Retesniais atvejais glaukoma gali prasidėti staiga. Ūmų ligos priepuolį išprovokuoja emocinė įtampa, kūno atšalimas ar perkaitimas, sunkus fizinis darbas, ilgalaikis buvimas nemiegant tamsoje. Priepuolio metu labai pakyla akispūdis, staiga pablogėja regėjimas, parausta akis, išsiplečia vyzdys, skauda tiek pačią akį, tiek visą galvą. Gali atsirasti pykinimas ir vėmimas, dėl ko dažnai pacientai pirma kreipiasi į neurologus. „Tokiu atveju reikia kuo skubiau kreiptis į akių gydytoją, nes laiku nesuteikus pirmosios pagalbos, žmogus gali apakti“, – perspėja oftalmologė.

Gydoma visą gyvenimą

Deja, glaukomos sukeltų pakitimų akyje išgydyti negalima. Tačiau sustabdyti ligos progresą įmanoma. „Kardiolitos klinikų“ Akių centro akių gydytoja G. Sirvydytė sako, kad ši liga gydoma visą gyvenimą. „Gydymui skiriami akių lašai, kurie mažina akies skysčių gamybą ir gerina jų nutekėjimą iš akies. Taip mažinamas akispūdis. Lašinti reikia kasdien, tuo pačiu metu, vieną ar du kartus per dieną. Gali būti lašinamos ir kelių vaistų kombinacijos. Labai svarbu laikytis gydytojo oftalmologo nurodymų: kiek ir kaip dažnai vartoti lašus ir negalima praleisti ar pamiršti susilašinti lašų. Didžiajai daliai pacientų tokio gydymo pakanka.

Tačiau yra atvejų, kai lašai neefektyvūs arba sukelia daug pašalinių reiškinių. Tuomet reikalingas lazerinis ar operacinis gydymas. Gerai, kad Lietuvoje jau galime taikyti ir nselektyvią lazerinę trabekuloplastiką, kas pasaulyje sėkmingai taikoma daugiau nei penkiolika metų. Tai mažai traumatiška akiai procedūra, todėl gali būti kaip pirmo pasirinkimo gydymo metodas ankstyvose glaukomos stadijose. Tada pacientui nereikia lašinti lašų kiekvieną dieną, o tai gerina gyvenimo kokybę, išvengiama pašalinio lašų poveikio, be to, gaunamas ir ekonominis efektas. Taip pat šis gydymo būdas gali būti taikomas ir kaip papildoma priemonė prie lašų lašinimo, esant nestabiliai glaukomos eigai – siekiant sumažinti akispūdį ir išvengti ar atitolinti operacinį gydymą.

Tačiau yra ir atvejų, kuomet nei medikamentinis, nei lazerinis gydymas ligos progresavimo nesustabdo. Tuomet tenka operuoti. Operacijos metu, suformuojamas papildomas akies skysčio drenažinis kelias, ar atnaujinamas senas, per kurį akies skysčių perteklius pasišalina iš akies ir tokiu būdu sumažėja akispūdis“, – pasakoja specialistė.

Akis tikrintis kasmet

Glaukoma – antra pagal dažnumą aklumo priežastis visame pasaulyje. Tad gydytoja G. Sirvydytė sako, kad reikia laiku gydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas. „Deja, prevencinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos – nėra. Visų gydymo metodų tikslas – sustabdyti ligos progresavimą, išsaugoti turimą regėjimą, nes glaukomos sukelto aklumo šiuolaikinė medicina išgydyti dar negali. Todėl tik ankstyva ligos diagnostika ir anksti pradėtas gydymas – geriausias būdas ją kontroliuoti“, – akcentuoja oftalmologė.

Akių gydytoja jau sergantiems glaukoma pataria nerūkyti, išlaikyti kiek įmanoma sveiką kūno svorį. Svarbi racionali subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas bei tinkamas poilsis. „Tokiems pacientams saikingas fizinis aktyvumas veikiau sumažina, o ne padidina akispūdį. Beje, nereikia riboti išgeriamų skysčių kiekio. Galima vartoti ir kavą, tačiau ne daugiau dviejų puodelių per dieną. Galima žiūrėti televizorių, dirbti kompiuteriu, bet negalima pervargti. Tačiau svarbiausia – būtina akis tikrintis kasmet“, – pataria „Kardiolitos klinikų“ Akių centro gydytoja Gintė Sirvydytė.

Taip siaurėja akiplotis sergant glaukoma:

 

  • I-V 7:00 - 21:00
  • VI 8.00 - 17.00
  • VII Nedirbame