Gydytojas kardiologas

Gydytojas kardiologas yra specialistas, diagnozuojantis ir gydantis širdies bei kraujagyslių sistemos ligas – nuo arterinės hipertenzijos iki sudėtingų ritmo sutrikimų. Kardiologo konsultacijos metu vertinama širdies būklė, analizuojami simptomai ir nustatoma, kokie tyrimai padės tiksliai įvertinti situaciją. Gydytojas kardiologas taip pat padeda įvertinti rizikos veiksnius – paveldimumą, gyvenimo būdą, gretutines ligas.

Kuo rūpinasi gydytojas kardiologas?

Kardiologas specializuojasi širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikoje bei gydyme.

• Širdies ritmo sutrikimai – viena dažniausių priežasčių kreiptis į širdies gydytoją. Aritmija gali pasireikšti kaip širdies plakimo pojūtis, netikėtas pulso pagreitėjimas ar sulėtėjimas.
• Kraujospūdžio kontrolė – hipertenzija dažnai vadinama „tyliuoju žudiku", nes ilgą laiką gali nepasireikšti simptomais, tačiau didina insulto ir širdies priepuolio riziką. Gydytojas kardiologas padeda nustatyti optimalų kraujospūdžio lygį ir parinkti gydymo strategiją.
• Širdies nepakankamumo stebėsena – ši būklė reiškia, kad širdis nebegali efektyviai perpumpuoti kraujo. Pacientai jaučia dusulį, nuovargį, kojų patinimą. Reguliari kardiologo priežiūra leidžia koreguoti gydymą ir stebėti ligos eigą.

Kada atliekama kardiologo konsultacija?

Širdies ligos ne visada pasireiškia ryškiais simptomais. Dažniausios priežastys kreiptis į kardiologą:

• Krūtinės skausmas – spaudžiantis, deginantis, plintantis į kairiąją ranką ar žandikaulį.
• Dusulys fizinio krūvio metu ar ramybėje.
• Širdies plakimo pojūtis – kai jaučiama, kaip širdis „daužosi" ar plaka nereguliariai.
• Padidėjęs kraujospūdis, nustatytas namų matavimų ar profilaktinio patikrinimo metu.
• Nuovargis ir silpnumas fizinio krūvio metu.
• Paveldimos širdies ligos – jei artimieji sirgo širdies ligomis jauname amžiuje.

Kokias ligas diagnozuoja ir gydo kardiologas?

• Arterinė hipertenzija – nuolatinis aukštas kraujospūdis, ilgainiui pažeidžiantis kraujagysles ir organus.
• Išeminė širdies liga – vainikinių arterijų susiaurėjimas dėl aterosklerozės, galintis sukelti krūtinės anginą ar širdies priepuolį.
• Aritmijos – širdies ritmo sutrikimai, įskaitant prieširdžių virpėjimą ir kitus ritmo pakitimus.
• Širdies nepakankamumas – būklė, kai širdis nebepajėgia perpumpuoti pakankamai kraujo organizmo poreikiams.
• Širdies vožtuvų ligos – vožtuvų susiaurėjimas ar nesandarumas, trikdantis normalią kraujo tėkmę.

Kokie tyrimai atliekami kardiologo konsultacijos metu?

• EKG tyrimas – greitas, neskausmingas tyrimas, registruojantis širdies elektrinius signalus. Padeda nustatyti ritmo sutrikimus ir išeminės širdies ligos požymius.
• Širdies echoskopija – ultragarsinis tyrimas, leidžiantis matyti širdies struktūras realiu laiku. Vertinami ertmių dydžiai, vožtuvų funkcija, išstūmimo frakcija.
• Holterio monitoravimas – 24-48 valandų EKG registravimas kasdienėje aplinkoje. Padeda aptikti epizodiškai pasireiškiančius ritmo sutrikimus.
• Paros kraujospūdžio matavimas – automatinis kraujospūdžio registravimas per 24 valandas dieną ir naktį.
• Krūvio testai – širdies veiklos vertinimas fizinio krūvio metu, padedantis nustatyti išeminės širdies ligos požymius.