INS (insulinas)
Insulino tyrimas – svarbus diagnostikos metodas, padedantis išsiaiškinti organizmo gebėjimą reguliuoti cukraus kiekį. Šis paprastas kraujo testas atskleidžia, kaip dirba medžiagų apykaita ir ar nėra cukrinio diabeto ar prediabeto požymių.
Kas yra insulino tyrimas?
Insulinas – tai hormonas, kurį gamina kasa (kasos salelės). Jo pagrindinė funkcija – padėti organizmui panaudoti gliukozę energijai. Kai valgote, cukraus kiekis kraujyje padidėja, o insulinas veikia kaip „raktas“, leidžiantis gliukozei patekti į ląsteles. Insulino koncentracijos kraujyje matavimas parodo, kaip organizmas reaguoja į cukraus kiekio pokyčius.
Tyrimas padeda diagnozuoti cukrinį diabetą, prediabetą, insulino rezistenciją ir kitus medžiagų apykaitos sutrikimus. Taip pat jis naudingas vertinant metabolinio sindromo riziką ar kontroliuojant jau nustatytą diabetą.
Dažnai insulino tyrimas atliekamas kartu su gliukozės tyrimu ir glikuotu hemoglobinu – tai suteikia pilnesnį vaizdą apie medžiagų apykaitos būklę.
Kaip atliekamas insulino tyrimas?
Insulino tyrimas – tai standartinė kraujo analizė, atliekama laboratorijoje:
- Tyrimas atliekamas nevalgius (bent 8 –12 valandų).
- Iš venos paimamas nedidelis kraujo kiekis.
- Kraujas siunčiamas į laboratoriją analizei.
- Procedūra trunka vos kelias minutes.
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tyrimas atliekamas nevalgius.
- Rezultatai dažniausiai būna paruošti per 1–2 darbo dienas.
Kokiais atvejais atliekamas insulino tyrimas?
Gydytojas gali paskirti insulino tyrimą, jei yra jaučiami šie simptomai:
- Dažnas šlapinimasis ir troškulys.
- Nepaaiškinamas svorio metimas arba priaugimas.
- Nuolatinis alkio jausmas po valgio – tai gali rodyti insulino sistemos sutrikimus.
Tyrimas taip pat atliekamas, jei pacientas turi antsvorį ar nutukimo problemų, aukštą kraujospūdį ar šeimoje kas nors sirgo diabetu. Moterims, kurios nėštumo metu sirgo diabetu arba turi policistinių kiaušidžių sindromą, šis tyrimas labai svarbus.
Jei ankstesni tyrimai parodė pakitusią gliukozės toleranciją ar per didelį gliukozės kiekį nevalgius, insulino tyrimas padės suprasti, kas vyksta organizme.
Insulino tyrimo normos
Normalus insulino kiekis nevalgius paprastai svyruoja nuo 2,6 iki 24,9 mU/l (mikro vienetų per litrą). Tikslios normos gali skirtis – tai priklauso nuo to, kokius metodus naudoja laboratorija.
Ką reiškia padidėjęs insulinas? Dažniausiai tai rodo insulino rezistenciją. Organizmo ląstelės tiesiog nereaguoja į insuliną taip, kaip turėtų. Tai gali būti pirmasis ženklas, kad artėja cukrinis diabetas. Aukštas insulino lygis taip pat didina antsvorio, širdies ligų ir metabolinio sindromo riziką.
Sumažėjęs insulino kiekis reiškia, kad kasa negali pagaminti pakankamai šio hormono. Tai būdinga I tipo cukriniam diabetui. Taip pat gali atsitikti pažengusio II tipo diabeto atveju.
Insulino rezistencijos tyrimas
Insulino rezistencija – tai būklė, kai organizmo ląstelės pradeda "ignoruoti" insulino signalus. Kasa stengiasi kompensuoti ir gamina vis daugiau insulino, bet gliukozė vis tiek kaupiasi kraujyje.
Kaip vertinama insulino rezistencija? Dažniausiai naudojamas HOMA-IR indeksas. Jis apskaičiuojamas iš nevalgius nustatytų gliukozės ir insulino kiekių kraujyje. Jei HOMA-IR vertė didesnė nei 2,5, tai gali rodyti insulino rezistenciją.
Kartais reikia papildomų tyrimų. Gliukozės tolerancijos teste reikia išgerti gliukozės tirpalo ir matuoti, kaip organizmas reaguoja per 2 valandas. Glikuotas hemoglobinas (HbA1c) parodo vidutinį cukraus kiekį kraujyje per pastaruosius 2–3 mėnesius – tai irgi labai naudinga informacija.
Kodėl svarbu nustatyti insulino rezistenciją? Tai leidžia imtis veiksmų laiku. Galima keisti mitybos įpročius, daugiau judėti ir, jei reikia, pradėti gydytis vaistais. Anksti pastebėta ir gydoma insulino rezistencija gali apsaugoti nuo II tipo cukrinio diabeto.