Lėtinis prostatitas – vyrams pavojinga urologinė liga

Sėklidėse gaminamas pagrindinis vyriškasis hormonas – testosteronas. Šio hormono sintezė ir koncentracija lemia vyro lytinę funkciją. Spermijų judrumą ir gyvybingumą palaiko įvairios biologiškai veiklios medžiagos – prostaglandinai, leukotrienai, dehidrotestosteronas. Nustatyta, kad visos sistemos ir jungiamosios grandys, valdomos neurohumoraliniu keliu, nulemia kokybišką spermatogenezę ir vaisingumą bei erekciją.

Tarp sėklidžių ir priešinės liaukos bei antsėklidžio yra geri anatominiai ir neurohumoraliniai ryšiai, kurie infekcijos metu tampa ne tokie glaudūs. Sutrinka leukotrienų gamyba. Sėklinio latako kaip tranzito funkcija susilpnėja: kinta ph, temperatūra, vystosi latako hiperemija, nulemianti sunkesnį sekreto praėjimą. Todėl labai svarbu išvengti infekcijos bei jos komplikacijų.

Dažna prielaida sirgti lėtiniu prostatitu – susilpnėjęs imunitetas. Imuninis reaktyvumas ypač sumažėja, jeigu organizmas negauna su maistu būtinų baltymų arba jų daugiau pašalinama. Nevisavertis maistas, nervų įtampa, stresas sumažina reaktyvumą, uždegimas būna silpnesnis, sumažėja antikūnų titras, gali pasikeisti alerginių ligų eiga, infekcija nesukelia karščiavimo. Lėtiniu prostatitu, įvairių šaltinių duomenimis, serga kas antras ar trečias vyras.

Lėtinis prostatitas − kas tai?

Lėtinis prostatitas arba lėtinis dubens skausmo sindromas – iki galo neištirta urologinė liga, tačiau tai pripažįstama, kai skausmas mažajame dubenyje trunka ne mažiau kaip 3 mėnesius. Skausmas paprastai siejamas su šlapinimosi sutrikimais, seksualinės funkcijos pablogėjimu ir ejakuliacijos diskomfortu.
Kai kurių tyrimų metu nustatyta, kad lėtinio prostatito simptomai mažina gyvenimo kokybę panašiai, kaip sergant angina, širdies nepakankamumu, Krono liga ar diabetu.

Kas sukelia lėtinį prostatitą?

• Escherichia coli, Proteus, Klebsiella, Enterobacter, Pseudomonas, Neisseria gonorrhoeae ir grybeliai.
• Buvusi intervencinė šlapimo takų procedūra: kateterizacija, cistoskopija, biopsija.
• Lytiškai plintantys mikroorganizmai: chlamydia trachomatis, ureaplasma urealyticum, trichomonas vaginalis (klinikinis tyrimas su 1461 pacientu (Weidner W.) neįrodė ryšio su LP).
• Rizikos veiksniai susirgti ūminiu prostatitu yra: lytinių organų traumos, važiavimas dviračiu, jodinėjimas, seksualinė abstinencija.

Lėtinio prostatito simptomatika:

• tarpvietės skausmas (26 proc.);
• sėklidžių skausmas (39 proc.);
• dubens, kryžkaulio skausmas (36 proc.);
• skausmas ar diskomfortas ejakuliacijos metu;
• ankstyva ejakuliacija;
• kraujas spermoje;
• sutrikusi potencija ir erekcija;
• sumažėjęs lytinis potraukis;
• dizurijos simptomai;
• atitikimas pagal lėtinio prostatito simptomų skalės balus.

Dėl šių negalavimų tikslinga siųsti pacientus pas urologą. Vyresniems pacientams panašūs simptomai dažniau sukelti gerybinės prostatos išvešėjimo (hiperplazijos), o jaunesniems – tai lėtinio prostatito požymiai.

Lėtinio prostatito gydymas

Gydoma ambulatoriškai. Pradinis lėtinio bakterinio prostatito gydymas susideda iš į prostatą prasiskverbiančių antimikrobinių vaistų vartojimo (pvz., fluorochinolonai ar trimetroprimo sulfametoksazolis), ar jis efektyvus, nustatoma identifikuojant prostatos mikroorganizmus. Įprastinis terapinis kursas tęsiamas 4 savaites, trukmė nustatyta remiantis geriausiu atsaku skirtingų klinikinių tyrimų metu, nors skirtingos terapinės trukmės nėra lygintos.

Po antimikrobinės terapijos, nors ir nebūna infekcijos pasikartojimo požymių, kas 6 mėnesius turi būti atliekami šlapimo pasėliai.

Vyrai apie savo lytinę sveikatą paprastai sprendžia tik pagal potenciją: kol dar partnerė patenkinta, atrodo, kad viskas gerai. Tačiau vien tik gera erekcija iš tikrųjų nėra nei geros sveikatos, nei tikrojo vyriškumo žymuo, todėl negalima orientuotis vien pagal ją, tuo labiau kad lytinės potencijos sutrikimas nėra vienintelė ir pati rimčiausia prostatito pasekmė. Daug sunkesnė komplikacija yra nevaisingumas esant normaliai potencijai. Be to, vėliau gali prasidėti šlapinimosi sutrikimai, užleistas lėtinis prostatitas skatina prostatos vėžio atsiradimą vyresniame amžiuje. Taigi laiku pradėtas prostatito gydymas prisidėtų prie vėžio profilaktikos.

 

​