• I-IV 7:00 - 21:00
  • V 7:00 - 20:00
  • VI 9.00 - 15.00
  • VII Nedirbame

Apie ligas

Ankstyvas krūties vėžio nustatymas: kokią reikšmę diagnozei ir gydymui turi savityra ir...

Ankstyvas krūties vėžio nustatymas: kokią reikšmę diagnozei ir gydymui turi savityra ir prevenciniai tyrimai?

Šiandienos medicina konstatuoja – krūtų ligomis serga vis daugiau šiuolaikinių moterų. Tiesa, per pastaruosius penkerius metus sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje sumažėjo 11 proc. Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja mamologė Paula Zibalytė sako, kad savityra ir prevencinis krūtų tikrinimas yra geriausi būdai užkirsti kelią krūties vėžio progresavimui.

„Moteris kamuojančios krūtų ligos – tai ne tik navikiniai, piktybiniai pakitimai. Dažnai diagnozuojami ir gerybiniai dariniai: cistos, fibroadenomos, lipomos, nustatomos riebalinės nekrozės zonos, intraduktalinės papilomos. Į gydytojus kreipiamasi ir dėl mastito – krūties audinio uždegimo, kuris sukelia krūtų skausmą, patinimą, paraudimą, temperatūros padidėjimą“, – pasakoja P. Zibalytė.

Gydytoja mamologė priduria, kad navikiniai pakitimai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus moterims, tačiau jaunesnių moterų navikiniai pakitimai dažniau būną piktybiškesni. Be to, krūtų ligomis suserga ir vyrai. Dažniausiai vyrai kreipiasi dėl čiuopiamų pakitimų, dažniausiai randama išvešėjusi krūties liauka (ginekomastija). Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma 10-13 naujų vyrų krūties vėžio atvejų.

Riziką susirgti didina paveldimumas

Gydytoja mamologė teigia, kad krūtų ligų išsivystymą lemiantys rizikos faktoriai yra nuolat tyrinėjami, o susirgimą gali lemti daug skirtingų priežasčių.

„Rizika susirgti krūties vėžiu žymiai didėja su amžiumi, šią diagnozę dažniausiai išgirsta vyresnės nei 40 metų moterys, tačiau susirgimų nustatoma ir jaunesnio amžiaus pacientėms, ypač tais atvejais, kai moterys turi bent vieną krūties vėžiu sirgusią pirmos eilės giminaitę – močiutę, mamą ar seserį. Tokiu atveju rizika susirgti pačioms padidėja nuo 2 iki 4 kartų, o turinčioms BRCA-1 ir BRCA-2 genų mutacijas, tikimybė susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu rizika padidėja iki 80 proc.“, – aiškina Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja.

Įtakos krūties vėžio išsivystymui gali turėti ir endogeniniai moteriški hormonai (estrogenas, estradiolis), ankstyvas menstruacinis ciklas, vėlyva menopauzė (55 m. ir vėliau) bei iki 30 metų amžiaus gauta jonizuojanti spinduliuotė į krūtų sritį dėl tam tikros ligos. Karcinogeninį bei ko-karcinogeninį poveikį organizmo ląstelių funkcionavimui gali turėti ir geležies perteklius kraujyje.

Moterų savityra – būdas užkirsti ligai kelią

Gydytoja mamologė P. Zibalytė sako, kad pastebėti apie krūtų ligas pranešančius simptomus gali pačios moterys. Vieną kartą per mėnesį po menstruacinio ciklo bei po menopauzės jos turėtų atlikti krūtų apčiuopą.

„Savityra yra labai svarbus momentas, mat kuo anksčiau pastebimi simptomai, greičiau kreipiamasi į specialistus, kurie nustato pakitimų kilmę, esant piktybiniams pakitimams greičiau pradedamas tinkamas gydymas. Dėl to neturėtų būti ignoruojami nauji apčiuopiami sukietėjimai, krūties deformacija, neįprasti pokyčiai krūties audinyje ar pažastyje, spenelio įtraukimas, spenelio odos spalvos pakitimas, išskyros iš spenelių. Šie simptomai taikomi abiejų lyčių pacientams – tiek moterims, tiek ir vyrams“, – įspėja mamologė P. Zibalytė.

Gydytoja pastebi, kad ankstyvosios stadijos krūties vėžio atvejais čiuopiamų pakitimų dar nėra, todėl pacientės turėtų profilaktiškai tikrintis krūtis. Lietuvoje krūties vėžio prevencinė programa yra vykdoma jau 17-us metus.

„Vadovaudamasis šia programa šeimos gydytojas 1 kartą kas 2 metus atlikti mamografinį tyrimą kviečia 50-69 metų moteris, tačiau esant tankiam liaukiniam audiniui, krūtų ultragarsinį tyrimą specialistai rekomenduoja atlikti jau nuo 25 metų kartą per 1-3 metus. Jeigu pacienčių giminėje buvo krūties vėžio atvejų, tyrimus rekomenduojama atlikti bent keliais metais anksčiau“, – priduria „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja mamologė.

Kokie tyrimai atliekami diagnozuojant krūtų ligas?

P. Zibalytės teigimu, profilaktiniai krūtų tyrimai leidžia nustatyti krūties vėžį ankstyvoje susirgimo stadijoje, laiku pradėti gydymą ir pagerinti išgyvenamumo rodiklius.

„Mamografija – tai rentgenologinis tyrimas, svarbiausias krūtų ligų vaizdinis diagnostikos metodas, kuris rekomenduojamas vyresnio amžiaus moterims. Mamografijos tyrimo metu galima atskirti pagrindinius pakitimus: darinius, krūties parenchimos deformacijas, asimetrinius parenchimos tankumo pokyčius, kalcinatus. Tuomet gydytojas vertina pakitimus, jų formą bei išsidėstymą ir sprendžia, ar požymiai būdingi gerybiniams, ar piktybiniams susirgimams“, – pasakoja gydytoja mamologė.

Mamografija atliekama kuo įmanoma labiau suspaudžiant krūtį dėl geresnio vaizdo kontrastiškumo. Siekiant mechaniškai nepažeisti krūties audinių ir neperžengti moters pakantumo skausmui ribų, šį tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje menstruacinio ciklo pusėje bei prieš tai nesinaudoti dezodoruojančiomis priemonėmis. Pastarosios yra matomos mamogramose ir gali imituoti vėžiui būdingus pakitimus – mikrokalcinatus.

Kitas krūtų ligų diagnozavimo tyrimas – echoskopija, arba ultragarsinis tyrimas – dažniausiai rekomenduojamas jauno amžiaus moterims. Tyrimas atliekamas realiu laiku įvertinant krūties pakitimų struktūrą, formą, taip pat nustatant vaskuliarius (kraujotakos) pakitimus, ištiriant pažastų, viršraktikaulinių ir poraktikaulinių limfmazgių būklę.

„Jeigu tyrimą atliekantis gydytojas tyrimo metu pastebi piktybiškumo požymių turinčių pakitimų, ultragarsinėje kontrolėje yra atliekama navikinio audinio stulpelinė biopsija. Procedūros metu dažniausiai paimami 3-5 naviko audinių stulpeliai, kurių pakanka nustatyti vėžinių ląstelių buvimą ir jų histologiją. Manipuliacija atliekama vietinės nejautros sąlygomis, todėl biopsijai atlikti nereikia jokio specialaus pasiruošimo“, – teigia Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja mamologė.

Be to, priduria P. Zibalytė, krūtų susirgimai taip pat diagnozuojami atliekant magnetinio rezonanso tyrimą. Ši procedūra turi didelį jautrumą identifikuojant pirminius, difuziškai išplitusius ar mišrius pirminius krūtų vėžio atvejus, todėl ją tikslingiau atlikti jaunesniame amžiuje bei turint genetinį krūties vėžio paveldimumą.

„Moterų budrumo, savityros, ultragarsinio tyrimo ir šalyje vykdomos krūties vėžio prevencinės programos pastangomis dažniausiai nustatomi dar į kitas organų sistemas neišplitę pirmos ir antros stadijos krūties vėžio navikai. Anksčiau diagnozuotus pakitimus gydyti paprasčiau, tai kartu lemia ir geresnes pacienčių išgyvenamumo galimybes nepaisant jų amžiaus: neseniai Lietuvoje atliktas mokslinis tyrimas parodė, jog 2015-2022 m. laikotarpiu jauniausiai krūties vėžio diagnozę išgirdusiai pacientei buvo vos 22 m., vyriausiai – 89 m.“, – sako gydytoja mamologė P. Zibalytė.

  • I-IV 7:00 - 21:00
  • V 7:00 - 20:00
  • VI 9.00 - 15.00
  • VII Nedirbame