Ką reikia žinoti apie lėtinę obstrukcinę plaučių ligą

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamus duomenis, lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra trečia dažniausia mirties priežastis pasaulyje, o sergamumas ja nuolat auga.

Nors šios ligos išsivystymą dažniausiai lemia tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas, įtakos turi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, žalingi aplinkos teršalai, genetinis polinkis arba dažnos infekcijos.

Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojos pulmonologės Giedrės Cincilevičiūtės, dėl įkvepiamų žalingų dalelių vystosi lėtinis uždegimas bronchuose, plaučių audinyje bei kraujagyslėse. Tai sukelia struktūrinius plaučių pokyčius, todėl atsiranda kvėpavimo takų obstrukcija ir suaktyvėja sekreto gamyba.

Lėtinei obstrukcinei plaučių ligai būdingas lėtinis kosulys, skrepliavimas, pablogėjusi fizinio krūvio tolerancija, dusulys, švokštimas krūtinėje bei nuovargis. Be to, neretai pacientai patiria paūmėjimus, kai minėtos indikacijos per keletą dienų sustiprėja.

Nediagnozavus ir nepradėjus gydyti šios ligos, progresuoja struktūriniai plaučių pokyčiai, atsiranda kitų organų pažeidimo požymių bei ligų, pavyzdžiui, lėtinė plautinė širdis, antrinė eritrocitozė, kacheksija ar net depresija. Visgi, komplikacijų išvengti leidžia spirometrijos tyrimas, kuris patvirtina diagnozę ir paneigia alternatyvias ligas.

Kontroliuojant lėtinę obstrukcinę plaučių ligą pagerėja ligonio gyvenimo kokybė, padidėja fizinio krūvio toleravimas, sumažėja paūmėjimų dažnis bei mirties rizika.