Kodėl širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos vis jaunesnio amžiaus pacientams?
Nors per pastarąjį dešimtmetį mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų situacija Vakarų šalyse pagerėjo, Lietuvoje – priešingai – pasiekė ribą, tris kartus viršijančią Europos Sąjungos vidurkį. Ir tai, deja, ne vienintelė prasta naujiena – Lietuvoje šios ligos diagnozuojamos vis jaunesnio amžiaus pacientams. Kas tai lemia?
Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ gydytojas kardiologas Domas Berenis pasakoja, kad šias tendencijas lemia keletas priežasčių:
- dėmesio stoka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai;
- ydingas gyvenimo būdas: netaisyklinga mityba, žalingi įpročiai ir nepakankamas fizinis krūvis;
- nereguliariai arba išvis neatliekamas cholesterolio ir kraujo spaudimo rodiklių tikrinimas.
Daugelis Lietuvos gyventojų turi padidėjusį kraujospūdį – serga arterine hipertenzija, taip pat nemaža dalis žmonių serga ir išemine širdies liga, kuri neigiamai veikia žmogaus gyvenimo kokybę ir fizinio krūvio toleranciją, o jos negydant gali išsivystyti miokardo infarktas.
D. Berenis primena, jog Lietuvoje nuo 2016 m. yra vykdoma nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kurioje kartą per metus gali dalyvauti:
- 50–64 m. moterys ir 40–54 m. vyrai, sergantys cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu;
- jos metu atliekami instrumentiniai tyrimai, nustatomi ir įvertinami rizikos veiksniai, esant poreikiui, sudaromas individualus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planas.
