Vieno nervo neurografija (nervo laidumo tyrimas (ENG))

Elektroneuromiografija (ENMG): vieno nervo laidumo (ENG) ir raumenų aktyvumo (EMG) tyrimas

Klaipėdos „Kardiolitos klinikose“ atliekame elektroneuromiografijos (ENMG) tyrimaus. Tai išsamus diagnostinis metodas, apimantis nervų laidumo (ENG) ir raumenų aktyvumo (EMG) įvertinimą. Tyrimas padeda nustatyti, ar periferiniai nervai tinkamai perduoda impulsus bei kaip į juos reaguoja raumenys. Jis taikomas įvertinti ne tik pažeidimo vietą ar mastą, bet ir prognozuoti funkcinį atsistatymą. Klaipėdos „Kardiolitos klinikose“ ENMG tyrimą atlieka gydytojos neurologės Vaiva Strupinskienė ir Olga Knoknerienė, naudodamos modernų miografijos aparatą.

Kada atliekami elektroneuromiografijos (ENMG) tyrimai?

Anot gydytojos neurologės Vaivos Strupinskienės, dažniausiai šiems tyrimams nukreipiami pacientai, kurie susiduria su rytiniu ar nuolatiniu rankų (pirštų) ar kojų tirpimu, pėdų deginimu, gėlimu ar parestezijomis (pvz., „skruzdėlyčių lakstymu“), raumenų mėšlungiu, spazmais bei sumažėjusia raumenų jėga ar jų nykimu. Elektroneuromiografijos tyrimai leidžia įvertinti nervų ir raumenų funkcinę būklę – jų laidumą, aktyvumą bei galimus pažeidimus. ENG dažniausiai atliekamas esant įtarimui dėl nervų laidumo sutrikimų, o EMG taikomas vertinant raumenų ar motorinių vienetų funkciją.

Kokias ligas padeda diagnozuoti elektroneuromiografija (ENMG)?

Šis tyrimas ypač naudingas nustatant, ar nervų laidumas ir raumenų atsakas yra pakitę – tai leidžia tikslinti diagnozę ir planuoti gydymą. Tyrimas laikomas itin jautriu ir tiksliu – jis gali nustatyti pakitimus net tada, kai simptomai dar nepasireiškė. Vis dėlto šis metodas netinka centrinės nervų sistemos pažeidimams (pvz., insultui ar išsėtinei sklerozei) nustatyti – tokiems atvejams taikomi vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, MRT ar KT. Dažniausios ligos, kurias padeda diagnozuoti ENMG:

• Riešo kanalo (karpalinio tunelio) sindromas, pasireiškiantis pirštų tirpimu, ypač naktimis.
• Radikulopatijos, kai pažeidžiamos stuburo nervų šaknelės ir pasireiškia galūnių skausmu bei jutimo pokyčiais.
• Išialgija, arba sėdimojo nervo dirginimas, dažnai lydimas skausmo, plintančio į koją.
• Periferinių nervų pažeidimai po traumų, kai vertinama, ar nervas yra išlikęs funkcionalus.
• Polineuropatijos, pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu, kai pažeidžiami keli nervai tuo pačiu metu.

Kaip atliekamas elektroneuromiografijos tyrimas (ENG ir EMG)?

Elektroneuromiografijos tyrimas susideda iš dviejų pagrindinių dalių:

Elektroneurografija (ENG) – tiriamas periferinių nervų laidumas ir nervo–raumens jungties (sinapsės) funkcionavimas. Tyrimo metu naudojami paviršiniai elektrodai, dedami ant odos nervo projekcijoje. Nervas stimuliuojamas trumpais elektriniais impulsais. Pacientas gali jausti lengvą, greitai praeinantį dilgčiojimą ar diskomfortą.

Elektromiografija (EMG) – tiriamas raumenų elektrinis aktyvumas. Procedūros metu naudojami ploni adatiniai elektrodai, įvedami į pasirinktus tiriamuosius raumenis. Šis metodas padeda įvertinti raumens ir nervo sąveiką bei stebėti impulsų sklidimo pokyčius. EMG rezultatai gali parodyti denervacijos židinius ar raumenų funkcijos sutrikimus, o jų interpretacija priklauso nuo specialisto patirties, naudojamos metodikos ir pasirinktų raumenų. Elektroneuromiografijos tyrimus paskiria gydytojas neurologas, neurochirurgas arba traumatologas, o įtarus tunelines neuropatijas – ir šeimos gydytojas. Tyrimų apimtis kiekvienu atveju nustatoma individualiai – atsižvelgiama į klinikinius simptomus, neurologinį ištyrimą bei tyrimo metu gautus rezultatus. ENMG tyrimas įprastai trunka nuo 30 iki 60 minučių. Procedūros metu pacientas gali jausti trumpalaikius nemalonius pojūčius, ypač atliekant EMG, tačiau tyrimas laikomas saugiu ir toleruojamu.

Kaip pasiruošti elektroneuromiografijos tyrimui?

ENMG tyrimui dažniausiai nereikia specifinio pasirengimo. Tačiau, pasak gydytojos neurologės Olgos Knoknerienės, kai kuriais atvejais svarbu informuoti gydytoją apie šias sveikatos būkles:

• Širdies ar smegenų stimuliatorių buvimą.
• Kraujo krešumo sutrikimus ar kraujo ligas.
• Kraują skystinančių vaistų (antikoaguliantų) vartojimą.
• Turimus psichikos sveikatos sutrikimus.
• Odos pakitimus tyrimo vietose (žaizdas, bėrimus, egzemas).

Norint užtikrinti tinkamą elektrodų kontaktą, tą pačią dieną paprastai vengiama naudoti riebių kremų ar kitų kosmetikos priemonių tyrimo vietose. Patogiausia dėvėti laisvus, lengvai užsegamus drabužius. Pasirengimo aspektai aptariami su tyrimą paskyrusiu gydytoju – jis įvertina medicinines aplinkybes ir pateikia aktualią informaciją.