Ultragarso terapija

Ultragarso terapija – tai gydymo metodas, kurio metu naudojamos aukšto dažnio (0,8–3 MHz) garso bangos, nepastebimos žmogaus ausiai. Šios bangos skleidžiamos į audinius per specialų daviklį.

Ultragarso poveikis audiniams apima kelis svarbius mechanizmus. Mechaninis poveikis pasireiškia ultragarso bangų sukeltomis audinių mikrovibracijomis, kurios gerina ląstelių membranų pralaidumą ir skatina medžiagų apykaitą. Be to, ultragarso energija termiškai įšildo audinius, dėl ko padidėja kraujotaka, sumažėja raumenų spazmai ir skausmas. Taip pat vyksta kavitacija – skysčiuose susidarančios mikroduobelės, kurios skatina ląstelių regeneraciją ir atsigavimą.

Ultragarso terapija yra naudojama kaip pagalbinė priemonė, esant šiems negalavimams:

• Raumenų ir skeleto sistemos ligos:
  Sąnarių uždegimai (artritai)
  Raumenų, sausgyslių, raiščių pažeidimai
  Stuburo ligos (osteochondrozė, radikulitas)
  Po traumų – hematomos, randai, patinimai
• Neurologinės ligos:
  Neuralgijos, neuritai, periferinių nervų pažeidimai
• Odos ir poodžio sutrikimai:
  Randų minkštinimas
  Trofinių opų gijimo skatinimas
• Kardiovaskulinės problemos:
  Kraujotakos gerinimas esant lėtiniam venų nepakankamumui

Procedūra negali būti taikoma šiais atvejais:

• Nėštumas;
• Piktybiniai navikai;
• Širdies stimuliatorius;
• Sunki širdies liga ar širdies nepakankamumas;
• Pūlingi procesai, ūmūs uždegimai;
• Tromboflebitas ar kraujavimo rizika;
• Kaulų augimo zonos vaikams;
• Nervų sistemos ligos su traukuliais (pvz., epilepsija);
• Jautrumas ar alergija ultragarsui (reta).