Spirometrija (išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimas)

Spirometrija – tai standartizuotas plaučių funkcijos tyrimas, kuriuo matuojama, kiek oro ir kokiu greičiu žmogus gali įkvėpti ir iškvėpti. Šis metodas taikomas įvairiems kvėpavimo sistemos sutrikimams įvertinti, nes leidžia objektyviai nustatyti bronchų praeinamumo pokyčius ir funkcinių rodiklių neatitikimus.

Kada atliekama spirometrija

Spirometrija naudinga tais atvejais, kai reikalinga tiksli plaučių funkcijos analizė, pavyzdžiui:

• esant dusulio epizodams, kosuliui ar kvėpavimo diskomfortui,
• įtariant astmą ar lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL),
• vertinant kvėpavimo funkciją po infekcijų ar ilgalaikių kvėpavimo takų sutrikimų,
• stebint ligos dinamiką ar gydymo efektyvumą.
  
  

Kaip atliekama spirometrija

Tyrimo metu naudojamas prietaisas – spirometras, sujungtas su vienkartiniu burnos antgaliu. Procedūra vyksta taip:

1. Pacientas giliai įkvepia.
2. Stipriai ir maksimaliai greitai išpučia orą į antgalį.
3. Atliekama keletas pakartotinių bandymų, kad rezultatai būtų tikslūs.

Pagrindiniai rodikliai, kuriuos matuoja spirometras, yra FVC (forcuota gyvybinė plaučių talpa) ir FEV1 (oro kiekis, išpūstas per pirmąją sekundę). Šie parametrai padeda tiksliai įvertinti bronchų praeinamumą. Procedūra trunka apie 15–20 minučių ir yra visiškai neinvazinė.

Pasiruošimas spirometrijai

Norint gauti patikimus rezultatus, svarbu laikytis pasiruošimo nurodymų:

• prieš tyrimą vengti gausaus maisto bent kelias valandas,
• svarbu vengti rūkymo, alkoholio ar kofeino artimiausiu laikotarpiu,
• svarbu dėvėti patogią, kvėpavimą nevaržančią aprangą,
• vengti intensyvios fizinės veiklos.

Ką parodo tyrimo rezultatai

Spirometrija leidžia nustatyti:

• ar yra bronchų susiaurėjimas,
• ar iškvėpimo greitis atitinka norminius rodiklius,
• ar kvėpavimo funkcijos pokyčiai turi obstrukcinį ar kitokį pobūdį,
• kaip kvėpavimo takai reaguoja į gydymą, jei tyrimas kartojamas stebėsenai.