Lipidogramos tyrimas

Lipidograma – tai laboratorinis kraujo tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų bei aterosklerozės riziką. Šį tyrimų kompleksą sudaro 4 pagrindiniai rodikliai: bendrasis cholesterolis, DTL cholesterolis (didelio tankio lipoproteinai), MTL cholesterolis (mažo tankio lipoproteinai) ir trigliceridai. Remiantis šiais duomenimis, apskaičiuojamas ne DTL cholesterolio kiekis – visų „blogųjų" lipidų suma, kuri yra vienas tiksliausių aterosklerozės rizikos rodiklių. Lipidogramos rezultatai parodo, kaip vyksta lipidų apykaita organizme ir ar riebalų kiekis kraujyje atitinka sveikatos normas.

Kokius rodiklius parodo lipidogramos tyrimas?

• Bendrasis cholesterolis (CHOL) – tai visų cholesterolio frakcijų suma kraujyje. Pats cholesterolio kiekio padidėjimas ligos nesukelia, tačiau informuoja apie įvairių patologijų vystymosi tikimybę.
• DTL cholesterolis – didelio tankio lipoproteinų cholesterolis, dažnai vadinamas „geruoju". Jis šalina cholesterolį iš audinių ir perneša į kepenis, neleisdamas jam kauptis ant arterijų sienelių. Kuo didesnė DTL koncentracija, tuo mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
• MTL cholesterolis – mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, vadinamas „bloguoju". Jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir sudaro cholesterolio sankaupas. Padidėjęs MTL kiekis yra vienas jautriausių aterosklerozės rodiklių.
• Trigliceridai (TGL) – pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme. Asmenims, turintiems mažą DTL ir didelį trigliceridų kiekį, išeminės širdies ligos rizika yra ženkliai didesnė nei tiems, kurių kraujyje tokių pokyčių nenustatoma.
• Ne DTL cholesterolis – apskaičiuojamas parametras, gaunamas iš bendrojo cholesterolio atėmus DTL cholesterolį. Šis rodiklis parodo visų aterogeninių (kraujagysles pažeidžiančių) lipidų kiekį.

Lipidogramos normos

Lipidogramos rodiklių normos suaugusiesiems:

• Bendrasis cholesterolis: mažiau nei 5,2 mmol/l.
• DTL cholesterolis: daugiau nei 1,0 mmol/l vyrams ir daugiau nei 1,2 mmol/l moterims.
• MTL cholesterolis: mažiau nei 3,0 mmol/l.
• Trigliceridai: mažiau nei 1,7 mmol/l.

Normos gali skirtis atsižvelgiant į individualią širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei kitus sveikatos veiksnius.

Kam vertėtų atlikti lipidogramą?

Lipidogramos tyrimas aktualus asmenims, turintiems antsvorį ar nutukimą, sergantiems cukriniu diabetu ar padidėjusiu kraujospūdžiu. Taip pat šis tyrimas svarbus tiems, kurių šeimoje buvo širdies ir kraujagyslių ligų atvejų. Vyrams po 40 metų ir moterims po 50 metų lipidograma atliekama kaip profilaktinis tyrimas. Pacientams, jau gydomiems nuo dislipidemijos, tyrimas padeda stebėti gydymo efektyvumą. Sveiki suaugusieji lipidogramą gali atlikti profilaktiškai kas 1–5 metus.

Kaip pasiruošti lipidogramos tyrimui?

Lipidogramos tyrimas atliekamas nevalgius bent 9–12 valandų. Šiuo laikotarpiu galima gerti tik vandenį. Prieš tyrimą 24–72 valandas turi būti vengiamas alkoholis, o tyrimo išvakarėse – intensyvus fizinis krūvis. Bent 1 valandą prieš kraujo paėmimą turi būti nerūkoma.

Kaip atliekamas lipidogramos tyrimas?

Tyrimo metu iš venos paimamas nedidelis kraujo kiekis. Procedūra trunka vos kelias minutes ir nesukelia skausmo. Tyrimo rezultatus įvertina gydytojas kardiologas, kuris atsižvelgia į individualius rizikos veiksnius ir bendrus sveikatos rodiklius.