Ezofagogastroduodenoskopija su intravenine nejautra
Ezofagogastroduodenoskopija (EGD), dar vadinama gastroskopija arba viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopiniu tyrimu, leidžia detaliai įvertinti stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę. Tyrimas skiriamas esant neaiškios kilmės viršutinės pilvo dalies skausmams, rėmeniui, rijimo sunkumams, pykinimui, vėmimui ar įtariamam virškinamojo trakto kraujavimui. Procedūros metu galima aptikti gleivinės uždegimus, opas, polipus ar navikus. Esant poreikiui, tuo pačiu metu atliekama biopsija arba polipų šalinimas (polipektomija), taip išvengiant papildomos procedūros. Tyrimas dažniausiai atliekamas taikant intraveninę sedaciją – pacientas būna mieguistas, tačiau kvėpuoja savarankiškai. Procedūros metu nuolat stebimos gyvybinės funkcijos (kvėpavimas, širdies ritmas, kraujospūdis), siekiant užtikrinti maksimalų saugumą. Sedacija padeda išvengti diskomforto ir sudaro sąlygas tyrimui vykti sklandžiai.
Pasiruošimas ezofagogastroduodenoskopijos procedūrai
Tyrimo tikslumui ir saugumui užtikrinti svarbu:
- Bent 6–8 val. prieš tyrimą nevalgyti ir negerti (taip pat ir vandens);
- Informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus, ypač antikoaguliantus, insuliną ar kitus svarbius preparatus;
- Esant poreikiui, atliekami papildomi kraujo tyrimai (pvz., krešėjimo rodikliai – INR, APTT), jei planuojama biopsija ar polipų šalinimas;
- Jei planuojama sedacija, pasirūpinama lydinčiu asmeniu grįžimui į namus po tyrimo.
Kaip atliekama ezofagogastroduodenoskopija su intravenine sedacija?
Prieš procedūrą įvedamas intraveninis kateteris ir suleidžiami migdantys vaistai (dažniausiai midazolamas). Tyrimo metu gyvybinės funkcijos (kvėpavimas, širdies ritmas, deguonies koncentracija kraujyje, kraujospūdis) stebimos monitoriuje. Procedūros eiga:
- Pacientas guldomas ant kairiojo šono;
- Į burną įdedamas kandiklis, apsaugantis dantis ir endoskopą;
- Per burną įvedamas plonas, lankstus endoskopas su vaizdo kamera;
- Į virškinamojo trakto ertmes leidžiamas oras arba anglies dioksidas, kad gleivinė būtų geriau matoma;
- Remiantis perduodamu vaizdu vertinama gleivinės būklė.
Tyrimas trunka apie 10–20 minučių. Esant įtartiniems pakitimams, atliekama biopsija – paimamas nedidelis gleivinės audinio mėginys histologiniam ištyrimui. Kai kuriais atvejais galima atlikti papildomas intervencijas (pvz., polipų šalinimą, kraujavimo stabdymą). Ezofagogastroduodenoskopija tam tikrais atvejais leidžia išvengti atviros chirurgijos ar papildomų diagnostinių procedūrų.
Po ezofagogastroduodenoskopijos procedūros
Po procedūros pacientas tam tikrą laiką stebimas gydymo įstaigoje, kol praeina sedacijos poveikis. Gali būti juntamas laikinas gerklės perštėjimas, diskomfortas rijimo metu, nedidelis pilvo pūtimas, mieguistumas ar sulėtėjusi reakcija. Artimiausiomis valandomis svarbu neskubėti grįžti prie įprastos veiklos. Pirmosiomis dviem valandomis po procedūros paprastai nevartojamas maistas ir skysčiai – tai siejama su aspiracijos rizikos mažinimu. Likusią dienos dalį dažnai išvengiama transporto priemonių vairavimo, darbo su mechanizmais, alkoholio ir migdomųjų medžiagų vartojimo. Visiškam saugumui svarbu stebėti savijautą – stiprus pilvo ar krūtinės skausmas, kraujingas vėmimas, karščiavimas, kvėpavimo ar rijimo sutrikimai gali būti rimtų sveikatos sutrikimų požymiai. Tolesni kontroliniai vizitai – svarbi proceso dalis. Jų metu aptariami atlikto tyrimo rezultatai, biopsijos atsakymai bei suplanuojami tolimesni gydymo žingsniai ar stebėsena. Tyrimo nauda išryškėja tik visapusiškai įvertinus gautą informaciją ir ją pritaikius klinikiniame sprendime.
Kokias ligas padeda diagnozuoti ir gydyti ezofagogastroduodenoskopija?
- Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas;
- Gastroezofaginio refliukso ligą (GERL);
- Gastritą, ezofagitą;
- Diafragmos išvaržą;
- Celiakiją;
- Gleivinės polipus ir navikus (ikivėžinius ar piktybinius);
- Kraujavimo šaltinius;
- Svetimkūnius ar striktūras (susiaurėjimus).
Ezofagogastroduodenoskopija – informatyvi ir saugi procedūra, padedanti tiksliai įvertinti viršutinės virškinamojo trakto dalies gleivinės būklę, nustatyti patologinius pakitimus ir suplanuoti tolimesnius gydymo sprendimus. Šis tyrimas leidžia laiku aptikti uždegiminius, ikivėžinius ar piktybinius pakitimus, todėl jis svarbus tiek diagnostikai, tiek profilaktikai. Daugiau informacijos apie tyrimą, jo eigą ar pasiruošimą galima sužinoti gydytojo gastroenterologo konsultacijos metu.