Cirkumcizija arba dorsumcizija

Cirkumcizija (apipjaustymas) arba dorsumcizija – tai chirurginės urologinės procedūros, kurių metu pašalinama visa arba dalis apyvarpės. Šios operacijos taikomos tiek gydant tam tikrus apyvarpės sutrikimus, tiek esant kitoms sveikatos ar higienos sąlygoms, kurioms būtinas chirurginis sprendimas. Paslaugos aprašymuose nurodoma, kad procedūra gali būti atliekama dėl įvairių urologinių ligų, apyvarpės susiaurėjimo ar pasikartojančių uždegimų.

Kada cirkumcizija ar dorsumcizija gali būti reikalinga

Procedūra pasirenkama esant šioms klinikinėms situacijoms:

• Fimozė – būklė, kai apyvarpės angos siaurumas apsunkina ar neleidžia jos atsmaukti. Šis sutrikimas gali būti įgimtas arba įgytas dėl randėjimo, uždegimų ar kitų veiksnių.
• Parafimozė – atsmaukta apyvarpė užstringa ir nebegrįžta į pradinę padėtį, dėl ko gali sutrikti kraujotaka ir atsirasti skausmingas tinimas.
• Pasikartojantys uždegimai (balanitas, balanopostitas), kai apyvarpės srityje dažnai kaupiasi išskyros, bakterijos ir atsiranda lėtiniai uždegimo požymiai.
• Higienos sunkumai dėl anatominių ypatumų, kai apyvarpės zona nuolat sudirgsta ar tampa jautri infekcijoms.
• Estetiniai ar kultūriniai motyvai, kuriuos išskiria dalis pacientų (pasaulinė praktika rodo, kad cirkumcizija gali būti atliekama ir ne dėl medicininių priežasčių).

Kuo skiriasi cirkumcizija ir dorsumcizija

• Cirkumcizija – visiškas arba dalinis apyvarpės pašalinimas, kai apyvarpės žiedas ir odos raukšlė aplink varpos galvutę chirurgiškai pašalinama. Tai plačiai taikoma procedūra, atliekama įvairiose amžiaus grupėse.
• Dorsumcizija – tai pjūvis varpos nugarinėje pusėje (dorsalinė incizija), kuriuo sumažinama apyvarpės įtampa ar pašalinami susiaurėję audiniai. Šis metodas gali būti naudojamas esant ūmioms būklėms, pavyzdžiui, parafimozei.

Procedūros eiga

Atliekant operaciją:

1. Parenkama nejautros rūšis – vietinė, regioninė ar bendrinė. Tai įprastai priklauso nuo paciento būklės, jautrumo bei taikomos technikos.
2. Šalinama dalis arba visa apyvarpė, atliekama pasaitėlio plastika, jei to reikia.
3. Žaizda susiuvama tirpstančiais siūlais, todėl siūlų šalinimo poreikio paprastai nebūna.
4. Procedūros trukmė dažniausiai siekia 30–60 minučių, priklausomai nuo technikos ir individualios situacijos.

Pooperacinis laikotarpis

Svarbūs aspektai po operacijos:

• Gali būti juntamas lengvas maudimas ar perštėjimas, kuris pamažu slopsta.
• Žaizdos gijimo procesą svarbu stebėti, ypač pirmosiomis dienomis.
• Lytiniai santykiai leidžiami tik pilnai sugijus – tai gali užtrukti kelias savaites, priklausomai nuo gijimo greičio.
• Siūlai įprastai iškrenta savaime per 3–4 savaites.
• Gali būti reikalingi perrišimai ir higienos priemonės, kurias aptaria gydytojas apžiūros metu.
• Pooperacinių komplikacijų rizika, kaip nurodoma klinikose, yra nedidelė, tačiau gali pasitaikyti kraujavimo, infekcijos ar jautrumo pokyčių.

Ką svarbu žinoti prieš procedūrą

• Priklausomai nuo nejautros tipo, gali būti reikalinga trumpa saviugda (pvz., pasirūpinti grįžimo transportu po bendrinės nejautros).
• Svarbu informuoti gydytoją apie gretutines ligas, vaistus, alergijas ir buvusias intervencijas.
• Prieš operaciją įprasta atlikti būtinus tyrimus, siekiant įvertinti bendrą būklę.