Erkių aktyvumo sezonas – jau čia pat

Netrukus prasidės erkių aktyvumo sezonas. Nors vis dar įprasta manyti, kad pavojus tyko tik gamtoje, šie maži vabzdžiai vis dažniau aptinkami parkuose, daugiabučių kiemuose, darželių ir mokyklų teritorijose ar net vietose, kur mažiausiai tikimės. Svarbu žinoti, kad kai erkė nešioja erkinio encefalito virusą, jis į žmogaus organizmą patenka, vos tik ji įsisiurbia. Tai viena pavojingiausių jų platinamų ligų, galinti sukelti sunkių ir ilgalaikių sveikatos sutrikimų, o patikimiausia apsauga nuo jos išlieka skiepai. Jie užtikrina 95–99 proc. veiksmingumą, o paskiepytas žmogus, net ir užsikrėtęs, serga lengviau ir išvengia sunkių neurologinių komplikacijų.

Nors vakcinuotis galima visus metus, pavasaris yra ypač palankus metas pradėti skiepijimo kursą, nes iki vasaros organizmas spėja suformuoti patikimą imunitetą.
Nuo erkinio encefalito jau skiepijama diagnostikos ir chirurgijos klinikose, turinčiose Šeimos medicinos centrus:

Vienos vakcinos kaina vaikams	Vienos vakcinos kaina suaugusiesiems
30 Eur	32 Eur
Daugiau	Daugiau

„Patikima apsauga susiformuoja po trijų vakcinos dozių, tačiau jau po dviejų injekcijų organizmas įgyja dalinį imunitetą. Praleidus antrą ar trečią vakcinos dozę, dažniausiai nereikia skiepytis iš naujo – vakcinaciją galima tiesiog tęsti. Vaikus nuo erkinio encefalito galima skiepyti jau nuo vienerių metų amžiaus“, – sako „Meliva“
šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė.

Skiepijant pagal įprastą schemą, antroji dozė suleidžiama po 1–3 mėnesių, o trečioji – po 5–12 mėnesių. Vėliau kas 3–5 metus skiriama palaikomoji dozė. Prireikus pacientai skiepijami ir pagal pagreitintą schemą. Tokiu atveju pirmosios dvi vakcinos dozės leidžiamos 7–14 dienų intervalu, o trečioji – praėjus 5–12 mėnesių nuo antrosios.

Trečdalis susirgusiųjų patiria liekamuosius reiškinius

Erkinio encefalito viruso inkubacinis periodas trunka 7–14 dienų, todėl pirmuosius ligos simptomus žmogus dažniausiai pradeda jausti praėjus 1–2 sav. po infekuotos erkės įsisiurbimo. Pirmosios susirgimo bangos metu, kuri vidutiniškai trunka 2–7 dienas, jaučiami į gripą panašūs ligos požymiai: raumenų ir sąnarių skausmai, galvos maudimas, nuovargis ir bendras silpnumas.

Po pirmosios erkinio encefalito ligos stadijos pasireiškia laikinas pagerėjimas, dažniausiai trunkantis 7 dienas. Antrosios susirgimo bangos metu nustatomi intensyvesni simptomai: aukšta temperatūra, galvos svaigimas, sprando rigidiškumas.

Skaičiuojama, kad net ir persirgę lengvesne ligos forma, iki 30–40 proc. žmonių patiria ilgalaikius liekamuosius reiškinius: užsitęsusį nuovargį, dirglumą ir miego sutrikimus. Dažnos ir pavojingos yra neurologinės komplikacijos, tokios kaip rankų ir kojų silpnumas, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, veido nervo paralyžius, traukuliai. Taip pat galimi psichikos sutrikimai: dėmesio ir atminties pablogėjimas, sulėtėjęs mąstymas, depresija. Sunkiausiais atvejais liga gali sukelti paralyžių, komą ar mirtį.

„Sunkesnė ligos eiga dažniau nustatoma vyresniems nei 50 metų žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, vartojantiems imunosupresinius vaistus bei nepasiskiepijusiems. Verta žinoti, jog persirgtas erkinis encefalitas vaikystėje gali sąlygoti mokymosi ir emocinius sutrikimus“, – pasakoja „Meliva“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė.

Į gamtą – tik pasirūpinus prevencija

Pasiskiepijus nuo erkinio encefalito, svarbu nepamiršti, kad erkės platina ir Laimo ligą. Todėl keliaujant į gamtą geriausia vilkėti šviesius, kūną dengiančius drabužius ir avėti uždarą avalynę. Taip pat naudinga drabužius bei atviras odos vietas apipurkšti erkes atbaidančiomis priemonėmis. Būnant gamtoje pravartu vengti aukštos žolės ir tankių krūmokšnių.

Grįžus namo, geriausia per dvi valandas nusiprausti po dušu, o dėvėtus drabužius išskalbti aukštoje temperatūroje arba pakabinti saulėtoje vietoje. Svarbu nepamiršti ir kruopščiai apžiūrėti viso kūno, ypač pažastų, kaklo, kirkšnių bei galūnių linkių, nes būtent šiose vietose erkės įsisega dažniausiai.

Dažnai girdima, kad erkės kai kuriems žmonėms įsisiurbia dažniau nei kitiems. Viena iš priežasčių – kūno skleidžiami kvapai ir šiluma. Pavyzdžiui, gausiau prakaituojantys ir daugiau šilumos skleidžiantys žmonės erkėms atrodo patrauklesni, todėl fiziškai aktyvūs asmenys, nėščiosios ar turintys antsvorio dažniau tampa jų taikiniu. Įtakos turi ir genetika – apie 10–20 proc. žmonių dėl savo odos chemijos ir imuninės sistemos ypatumų yra natūraliai patrauklesni kraujasiurbiams. Šiems žmonėms ypač pravartu pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ir laikytis papildomų apsaugos priemonių.

Registracija:

+370 620 33383

Atgal