Kontraceptinių priemonių įvairovė ir efektyvumas – ką apie tai reikia žinoti

Poros, turinčios lytinių santykių, tačiau neplanuojančios susilaukti vaikų, saugojasi įvairiausiais būdais. Vis dėlto, būdų itin daug, todėl dažnai sunku nuspręsti, kurį iš jų turėtų rinktis.

Anot Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės dr. Sonatos Barilienės, patikimiausias būdas yra kontraceptinės priemonės, kurios, pagal veiksmingumą, yra skirstomos į tris grupes:

• labiausiai efektyvios – implantai, hormoninė ir varinė gimdos spiralės, taip pat sterilizacija – 99,2–99,9 proc. apsauga;
• efektyvios – sudėtinės kontraceptinės tabletės ir progestino tabletės, kontraceptiniai pleistrai, makšties žiedai bei injekuojami hormoniniai vaistai – 91–99,7 proc. apsauga;
• mažiau efektyvios – barjerinė kontracepcija (prezervatyvai) ir spermicidai (kremai, žvakutės, makšties tabletės), nutrauktas lytinis aktas bei susilaikymas nuo lytinių santykių vaisingų dienų metu – 72–92 proc. apsauga.

Gydytoja pasakoja, kad moterys, turėjusios nesaugių lytinių santykių, dažnai renkasi skubią kontracepciją. Vis dėlto, ji turi būti naudojama praėjus ne daugiau kaip 72–120 valandų, nes jos veiksmingumas su kiekviena para sparčiai mažėja – pirmą parą siekia 95 proc., o, pavyzdžiui, penktą – tik 52 proc. Vis dėlto, skubioji kontracepcija dažnai sutrikdo moterų mėnesinių ciklą, galimas pykinimas, krūtų veržimas, nuovargis, todėl šiuo metodu nereikėtų piktnaudžiauti.

Prieš pradedant naudoti kontraceptines priemones gydytojo ginekologo konsultacijos metu:

• surenkama išsami anamnezė, įvertinama moters būklė, turimos ligos, vartojami medikamentai, kraujospūdis ir atliekama ginekologinė apžiūra;
• atliekama ultragarsinė ginekologinė patikra, kad būtų įvertinta kiaušidžių struktūra ir gimdos ertmės būklė bei atliktas gimdos kaklelio citologinis tyrimas.

Dr. S. Barilienė pažymi, kad konsultacija itin svarbi, nes esama nemažai būklių, kai vienos ar kitos kontraceptinės priemonės yra neskiriamos.