• I-V 7:00 - 21:00
  • VI 8.00 - 17.00
  • VII Nedirbame

Sveika mityba

Vargu ar įtariate, ką jūsų organizmui daro plačiai išbandytos dietos

Vargu ar įtariate, ką jūsų organizmui daro plačiai išbandytos dietos

Net penktadalis moterų ir beveik tiek pat vyrų yra nutukę. Dietologų jau seniai nestebina tai, kad antsvorio bandoma atsikratyti įvairiausiomis dietomis. Deja, „Kardiolitos klinikų“ gydytoja dietologė Eugenija Repšienė perspėja: „Dietos žaloja. Galbūt daug kas tai jau žino, bet, panašu, vis dar tikisi stebuklo.“

Nutukimas yra liga

Nutukimas plinta ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. 2010 m. suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, nLietuvoje antsvorio turėjo 62 proc. vyrų ir 52,7 proc. moterų, nutukusių buvo atitinkamai 20,3 proc. ir 22,2 proc. 

Pasirodo, didžioji dalis žmonių turi įgimtą polinkį antsvoriui. Taip pat daugelis nutukusių asmenų bent kartą gyvenime yra laikęsi dietos. Apmaudu, tačiau Lietuvoje neretai apie nutukimą kalbama taip, tarsi tai būtų savaime suprantamas dalykas, kurį lemia ne kas kitas, o apsileidimas. Deja, viskas kur kas sudėtingiau.

„Nutukimas – tai daugelio veiksnių nulemta liga, todėl vien tik sumažinti kalorijų kiekį nepakanka. Jei pasirinktas būdas svoriui mažinti bus per daug sunkus tiek fiziškai, tiek emociškai, tai netaps ilgalaikiu būdu”, - sakė „Kardiolitos klinikų“ gydytoja dietologė Eugenija Repšienė.

Pasak specialistės, svoris yra pagrindinis rodiklis, kuris atskleidžia ar vartojamas teisingas kilokalorijų kiekis, ar yra tinkamas energijos balansas.

Veikiau žalingos nei naudingos

E. Repšienė įsitikinusi – dietos žaloja organizmą. „Ilgalaikės dietos ne tik nepadeda sumažinti svorio, bet padidina jį, nes medžiagų apykaita sulėtėja ir organizmas kiekvieną kaloriją taupo.

Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie nuolat stengiasi suvartoti mažiau kalorijų turintį maistą, suvalgo daugiau. Toks maistas mažiau sotus, be to, ribojantys kalorijų kiekį dažniau persivalgo.

Dėl apetitą reguliuojančių hormonų balanso pasikeitimo lėtėja medžiagų apykaita, sustiprėja alkis, daugiau galvojama apie maistą, sustiprėja tam tikro maisto noras. Ypač norisi saldumynų. Todėl didėja apetitas ir svoris“, – kalbėjo gydytoja dietologė.

Vienos iš populiaresnių, pasak „Kardiolitos klinikų“ gydytojos, šiuo metu baltyminės dietos, tokios kaip Atkinsono ar Dukano. Jų esmė – valgomi baltymai ir riebalai, o atsisakoma angliavandenių. Tiesa, laikantis Atkinsono dietos atsisakoma net vaisių ir daržovių. „Ką iš to gauname? Svoris mažėja, jaučiamas sotumas, nes baltymai ir riebalai suteikia sotumo pojūtį. Bet... drastiškai apribojus angliavandenius, organizmas, reikalaudamas energijos, ima jos iš atsargų, kaupiamų raumenyse bei kepenyse. Taip pat per didelis baltymų kiekis yra apkrova kepenims ir inkstams. Galiausiai laikantis šios dietos jaučiamas nuovargis, silpnėja imunitetas, gali atsirasti galvos skausmai, burnos džiūvimas, vidurių užkietėjimas, moterims gali sutrikti net mėnesinių ciklas“, – perspėjo E. Repšienė.

Kita itin populiari vadinamoji Šeltono dieta, kurios propaguotojai siūlo nemaišyti baltymingų ir krakmolingų maisto produktų. Deja, gydytoja dietologė patikino, maisto nesuderinamumo nėra. „Mokslo nustatyta, kad kiekviena maisto sudėtinė dalis bus įsisavinta virškinamajame trakte. Žalos nebus, tik nemanau, kad verta atsisakyti rupaus malimo duonos, kruopų ar retkarčiais bulvių, kurios yra skaidulų, sudėtinių angliavandenių šaltinis. Viskas priklausys nuo kiekio - kokiomis proporcijomis maistas atsidurs lėkštėje“, – teigė specialistė.
Pasak jos, mokslinio pagrindimo neturi ir dieta pagal kraujo grupes.

Misija – išmokti valgyti normaliai

Reikėtų nevarginti ir nežaloti savo organizmo nepagrįstomis dietomis, o verčiau suvokti, kas yra normalus valgymas. „Reikia suprasti, kad valgoma turi būti bent tris kartus per dieną. Taip, kartais taip nutinka, jog suvalgoma mažiau ar daugiau nei įprasta, tačiau dėl to neturime jaustis kalti. Turime vadovautis savo alkio ir sotumo pojūčiais, kurie ir pasako, kada ir kiek valgyti. Svarbu kai pajuntame alkį – pavalgyti, sustoti valgyti kada pasisotiname, valgyti dėmesingai ir tai, kas skanu“, – pagrindines taisykles išvardijo „Kardiolitos klinikų“ gydytoja dietologė.

Svarbiausia mitybos taisyklė, kurios turėtume paisyti, pasak jos, tai – saikas. Ne ką mažiau svarbu yra valgyti reguliariai, laikantis valgymo režimo, apytiksliai kas keturias valandas.

„Nutukimo paplitimui įtakos turi ir tai, kad daugelis žmonių taupo laiką valgio sąskaita arba valgydami nekoncentruoja dėmesio į patį valgymo procesą, tuo pačiu dar ir dirba prie kompiuterio. Valgant reikia tik valgyti, matyti maisto porciją prieš save. Taip ir mažiau suvalgome, ir geriau įsisaviname maistines medžiagas.

Tiesa yra labai paprasta – jei suvartojame kalorijų, gaunamų su maistu daugiau nei  išeikvojame – svoris didėja. Net ir sudarius sveikatai palankiausią maisto derinį, jeigu vartojamas labai nedidelis perteklius, bet ilgą laiką - atsiranda viršsvoris“, – pasakojo gydytoja dietologė.

Kaip mitybos planą sudaro specialistai?

E. Repšienė taip pat primena, kad susitvarkyti mitybos įpročius pačiam – ne tokia lengva užduotis, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Todėl čia padeda gydytojai dietologai. „Dietologų siūlomi maitinimosi planai yra sudaromi pagal amžių, ūgį, paveldimumą, sergamumą, esamą sveikatos būklę ir, žinoma, įpročius. Sudarant individualius mitybos planus dietologų tikslas yra ne uždrausti tam tikrus produktus, o valgiaraštį sudėlioti taip, kad žmogus gautų mažesnį kalorijų kiekį ir nesijaustų nelaimingas. Manau, kad pačiam žmogui susidaryti mitybos planą yra ganėtinai sunku, reikia turėti žinių, o jei yra ir gretutinių susirgimų, vienareikšmiškai – reikalinga specialisto pagalba“, – teigė „Kardiolitos klinikų“ specialistė.

Gydytojas dietologas dėliodamas individualų maitinimosi planą taip pat atsižvelgia ir į žmogaus darbo režimą, mėgstamus bei nemėgstamus maisto produktus. Subalansuoja racioną taip, kad būtų gaunamos visos reikalingos maistinės medžiagos. Nurodo tinkamus maisto kiekius – žmogui suprantamais porcijų dydžiais. Reiškia, kasdienis valgymas tampa kur kas paprastesnis – nereikia galvoti, tereikia vadovautis pateiktais nurodymais.

„Kardiolitos klinikų“ gydytoja dietologė Eugenija Repšienė primena:

  • nepusryčiaujant nutukimo rizika padidėja 4,5-5 kartus, o paskutinis valgymas skatina riebalinio audinio kaupimąsi, todėl geriau papusryčiauti nei prisivalgyti vakare.
  • Pagrindiniai valgymai turėtų būti šviesiuoju paros metu, o miego trukmė turi būti ne mažesnė kaip septynios valandos. Miego stoka skatina alkio ir apetito didėjimą.
  • Reikia planuoti savo mitybą: laiką, kada valgysiu, valgiaraštį, į parduotuvę eiti pavalgius.
  • Privalu dienotvarkėje paskirti tam tikrą laiką valgymams, nepraalkti ir nepersivalgyti, vartoti pakankamai vandens, net ir nejaučiant troškulio, ir nepamiršti fizinio aktyvumo - suaugusiam žmogui apie 30 min.
  • Keičiant savo mitybos įpročius svarbus ir šeimos palaikymas, geriausių rezultatų pasiekiama, kai visa šeima sveikai ir saikingai maitinasi.
  • Laikytis tradicinės medicinos specialistų nuomonės, kuri paremta medicinos mokslu.
  • Mityba turi būti visavertė, įvairi, saikinga ir subalansuota. Viskas svarbu ir reikalinga: ir baltymai, ir riebalai, ir angliavandeniai. Reiktų valgyti dažniau augalinės nei gyvūninės kilmės maistą, kelis kartus per dieną reikia valgyti grūdinių produktų – mažiausiai pusė jų turi būti viso grūdo, įvairių šviežių daržovių ir vaisių, jų turime suvalgyti nbent 300-400 g per dieną. Baltyminis maistas – liesa mėsa, paukštiena, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos. 

 

  • I-V 7:00 - 21:00
  • VI 8.00 - 17.00
  • VII Nedirbame