Skrandyje gyvenanti Helicobacter pylori – ką svarbu žinoti

Ar žinojote, jog Helicobacter pylori (H.pylori) buvo atrasta 1982 m.? Tuo metu mokslininkai Barry J. Marshall ir Robin Warren buvo išjuokti gydytojų ir mokslininkų, kurie teigė, kad rūgščioje skrandžio terpėje negali gyventi jokios bakterijos. Kad įrodytų savo teoriją, Barry J. Marshallas išgėrė H.pylori „suspensiją“, po kurios skrandyje atsivėrė opa.

Anot Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ gydytojo gastroenterologo Olego Stungio, šią bakteriją turi net du trečdaliai pasaulio gyventojų. Manoma, jog šia infekcija užsikrečiama vaikystėje – per neplautas rankas, maistą ar vandenį. Mokslininkai vis dar nesutaria, ar ji yra perduodama per bučinius, tačiau tyrimų duomenys rodo, jog vaikai, kurių tėvai yra užsikrėtę H.pylori, daug dažniau turi šią bakteriją.

Nors infekcija nesukelia jokių nusiskundimų, uždegimui paūmėjus, pacientui gali:

• sutrikti virškinimas;
• atsirasti deginantis viršutinės pilvo dalies skausmas, dažnas raugėjimas, pilnumo ir sunkumo jausmas po valgio, pykinimas;
• retesniais atvejais gali suprastėti apetitas, atsirasti pilvo pūtimas ar vėmimas.

Gydytojas gastroenterologas pasakoja, jog žmogaus organizme apsigyvenusi bakterija dažniausiai sukelia gastritą, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas. Deja, bet ši bakterija taip pat yra stiprus skrandžio vėžio rizikos veiksnys.

Įprastai ją išnaikinti pacientui prireikia net dviejų antibiotikų ir rūgštingumą mažinančių vaistų bei bismuto preparato, o gydymas trunka 14 dienų.