
Vasario mėnesį vėžio žymenų tyrimams – 25 proc. nuolaida!
Vasario mėnesį minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet didėja 1 proc., tačiau ankstyva diagnostika ir laiku paskirtas gydymas gali padėti daugeliui, todėl svarbu neignoruoti simptomų ir reguliariai tikrintis sveikatą. „Kardiolitos klinikose“ vasario mėnesį taikoma 25 proc. nuolaida vėžio žymenų tyrimams.
Kokie tyrimai sudaro pasiūlymą ir ką jie parodo?
- Alfa fetoproteinas (AFP) – tai yra baltymas, gaminamas embrione, trynio maišo ląstelėse, virškinamajame trakte ir kepenyse. Šis tyrimas padeda moterims nustatyti galimą vaisiaus vystymosi sutrikimų riziką, o vyrams – aptikti sėklidžių vėžį. Taip pat alfa fetoproteinas atsiranda sergant pirminiu kepenų vėžiu, esant metastazėms kepenyse ar sergant nepiktybinėmis kepenų ligomis, pavyzdžiui, hepatitu ar ciroze.
- Karcinoembrioninis antigenas (CEA) – tai yra kraujo tyrimas, padedantis diagnozuoti ir stebėti piktybinius navikus, tačiau jo rezultatai visada vertinami kartu su kitais rodikliais. Šio antigeno kiekiai dažnai padidėja sergant kasos, plaučių, skrandžio ar storosios žarnos vėžiu. Tyrimas ypač naudingas stebint storosios žarnos vėžio eigą, metastazių plitimą į kepenis ar kaulus ir vertinant ligos stadiją.
- CA 15-3 – tai yra pagrindinis krūties vėžio laboratorinis testas, skirtas anksti nustatyti krūties vėžio recidyvus ir vertinti gydymo efektyvumą pacientėms, sergančioms metastazavusiu krūties vėžiu. Padidėjusios CA 15-3 vertės gali būti pastebimos ir sergant nepiktybinėmis ligomis, tokiomis kaip cirozė, hepatitas, autoimuniniai sutrikimai ar gerybinės krūtų ir kiaušidžių ligos.
- CA 19-9 – tai yra pagrindinis kasos vėžio rodiklis. Atliekant šį tyrimą kartu su CEA tyrimu bei nustačius abiejų rodiklių padidėjimą, galima įtarti tulžies pūslės, storosios žarnos bei skrandžio vėžį ar vėžio metastazes kepenyse. Šis vėžio žymuo taip pat naudojamas stebėti krūtų ar kiaušidžių vėžio gydymo eigą.
- CA 125 – šis tyrimas dažniausiai naudojamas kiaušidžių vėžio stebėsenai. Jis padeda įvertinti gydymo efektyvumą ir anksti nustatyti ligos atsinaujinimą. Padidėjusios CA 125 vertės gali būti susijusios ne tik su vėžiu, bet ir su nepiktybinėmis būklėmis, tokiomis kaip endometriozė, kiaušidžių cistos, dubens uždegiminės ligos ar nėštumas.
- Karbohidratinis antigenas (CA 72-4) – tai pagrindinis skrandžio vėžio laboratorinis rodiklis. Jis taip pat gali būti naudojamas vertinant gydymo efektyvumą ir ligos atsinaujinimą.
- CYFRA 21-1 (plaučių vėžio žymuo) – tai yra tyrimas, kuris dažniausiai naudojamas diagnozuoti ir stebėti tam tikrų tipų plaučių vėžį, ypač nesmulkialąstelinį plaučių vėžį (NSCLC). Šis žymuo padeda įvertinti gydymo efektyvumą ir nustatyti galimą ligos atsinaujinimą.
- Žmogaus epididymio baltymas 4 (HE4) – tai yra vėžio žymuo, naudojamas kiaušidžių vėžio diagnostikai ir stebėsenai. Jis ypač vertingas atskiriant piktybinius ir gerybinius kiaušidžių darinius bei vertinant ligos eigą ir gydymo efektyvumą.
- Prostatos specifinis antigenas (PSA) – tai yra baltymas, kurį gamina prostatos ląstelės. Jo tyrimas ne tik leidžia aptikti vėžines ląsteles, bet ir įvertinti galimo susirgimo riziką tokiomis ligomis kaip prostatos vėžys, gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) ir prostatos uždegimas (prostatitas).
- Laisvasis prostatos specifinis antigenas (fPSA) – šis tyrimas yra PSA dalis, naudojama sekti prostatos vėžio ligos eigą ir anksčiau pastebėti pavojingus sveikatai pokyčius.
„Vėžio žymenų tyrimai medicinos praktikoje naudojami stebėti tam tikrų onkologinių ligų gydymą, eigą, vertinti prognozes bei atpažinti recidyvą. Vėžio žymenų koncentracijos padidėjimas kraujyje nebūtinai yra piktybinio susirgimo patvirtinimas, nes šie rodikliai gali padidėti ir dėl rūkymo, sąnarių ligų, uždegimų bei daugelio su vėžiniu procesu nesusijusių priežasčių“, – pasakoja „Kardiolitos klinikų“ šeimos gydytoja Rūta Laučienė.
Vėžio žymenų tyrimai ypač naudingi pacientams, turintiems vėžio rizikos veiksnių:
- paveldimumą – onkologinių ligų rizika didesnė asmenims, kurių šeimoje jau buvo pasitaikiusių tokių susirgimo atvejų;
- gyvenimo būdo veiksniai – kai kurioms vėžio formoms įtakos turi rūkymas, alkoholio vartojimas ir prasta mityba;
- gretutinės ligos – kasos vėžio išsivystymo riziką gali didinti diabetas, kasos cistos, cistinė fibrozė, o skrandžio vėžio – helicobacter pylori infekcija.
Pasitikrinti dėl prostatos ligų naudinga pacientams, pastebėjusiems tokius simptomus kaip susilpnėjusi šlapimo srovė, kraujas šlapime ar spermoje, sunkumai pradėti šlapintis, dažnas šlapinimasis naktį ar dienos metu bei apčiuopiamas darinys sėklidėse.
Aptiktas padidėjęs vėžio žymens kiekis leidžia tik įtarti ligą, kurios diagnozavimui reikia atlikti papildomus tyrimus. Be to, normalus šių rodiklių kiekis taip pat neleidžia atmesti diagnozės, nes yra onkologinių susirgimų, kurių metu navikas negamina vėžio žymenų. Dėl šių priežasčių, pastebėjus nerimą keliančius simptomus, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir aptarti tolesnę tyrimo eigą.
Dažniausiai žymenų tyrimai atliekami ryte, tuščiu skrandžiu. Dvi dienas prieš AFP, CEA, PSA ir fPSA tyrimus svarbu vengti lytinių santykių, važiavimo dviračiu, jodinėjimo bei kaitinimosi karštoje pirtyje. Taip pat susilaikyti nuo rūkymo ir alkoholinių gėrimų. Tuo metu CA-125 (kiaušidžių vėžio laboratorinio rodiklio) tyrimo nereikėtų atlikti nėštumo ar mėnesinių metu dėl galimo jo kiekio padidėjimo.