Lapkritį – speciali kaina cukrinio diabeto vertinimo programai
Cukrinis diabetas yra viena sparčiausiai plintančių ligų pasaulyje. Dažnai ši diagnozė nustatoma per vėlai – tik tuomet, kai pacientas jau susiduria su ligos komplikacijomis. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje neigiamai veikia tiek smulkiąsias, tiek stambias kraujagysles, o tai gali sukelti akių, inkstų, nervų pažeidimus, smarkiai padidinti infarkto bei insulto riziką.
Tinkama ligos kontrolė padeda sumažinti šias rizikas, o reguliarūs patikrinimai leidžia komplikacijas nustatyti dar prieš pasireiškiant akivaizdiems simptomams.
Lapkričio mėnesį minimos Pasaulinės diabeto dienos proga plataus profilio klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) taiko specialią kainą cukrinio diabeto vertinimo programai, kuri padeda sužinoti, ar nesergate diabetu. Lapkričio mėnesį ši programa kainuoja tik 45 Eur vietoje 69 Eur!
Programą sudaro:
- bendras hematologinis tyrimas su leukocitų diferencijavimu (BKT);
- gliukozė;
- glikozilintas hemoglobinas (HbA1C);
- insulinas.
Bendras hematologinis tyrimas su leukocitų diferencijavimu (BKT) yra labai svarbus vertinant geležies, B grupės vitaminų kiekį kraujyje, taip pat alergines reakcijas ar infekcijas.
Gliukozė plazmoje – vienas pagrindinių metodų cukriniam diabetui diagnozuoti. Nustačius pakitimus, tolesniam įvertinimui atliekamas gliukozės toleravimo mėginys, padedantis patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Glikolizilintas hemoglobinas (HbA1C) atspindi gliukozės kiekio kraujyje svyravimus ilgesniu laikotarpiu. Kuo ilgiau gliukozės koncentracija buvo padidėjusi, tuo aukštesnis bus šis rodiklis.
Insulino tyrimas dažniausiai atliekamas siekiant įvertinti ląstelių atsparumą insulinui. Kuo didesnis šis atsparumas, tuo labiau didėja rizika susirgti cukriniu diabetu.
„Žmonių, sergančių cukriniu diabetu, skaičius didėja visame pasaulyje, taigi ir šios ligos komplikacijos – gana dažnos. Lietuvoje antrojo tipo cukriniu diabetu serga apie penkis procentus gyventojų. Viena dažniausių cukrinio diabeto komplikacijų – diabetinė retinopatija, kurios metu pažeidžiamos akies tinklainės kraujagyslės, žmogus gali apakti“, – sako Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ gydytoja oftalmologė Kristina Kuolienė.
Du cukrinio diabeto tipai
Cukrinis diabetas skirstomas į du pagrindinius tipus: I ir II. Pirmo tipo diabetas dažniausiai diagnozuojamas jaunesniame amžiuje – iki 18 metų. Jo išsivystymą lemia autoimuniniai procesai, dėl kurių sutrinka insulino gamyba kasoje. Pagrindiniai šio tipo diabeto rizikos veiksniai yra šeimos ligų istorija (anamnezė) ir genetiniai faktoriai.
Antro tipo cukrinis diabetas dažniausiai nustatomas vyresniame amžiuje, nuo 45 metų. Jam būdingas audinių atsparumas insulinui – organizmas tampa mažiau jautrus šiam hormonui, todėl įprasti jo kiekiai nebesugeba sureguliuoti gliukozės kiekio kraujyje. Tokiu atveju kasa turi gaminti vis daugiau insulino, kol galiausiai jos pajėgumai išsenka. Didesnę riziką susirgti antro tipo diabetu turi vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, turintys antsvorio, mažai fiziškai aktyvūs bei tie, kurių artimi giminaičiai serga cukriniu diabetu.
Dažnas žmogus nežino, kad serga
Cukrinis diabetas gali pasireikšti padidėjusiu troškuliu, burnos džiūvimu, dažnesniu šlapinimusi, nepaaiškinamu svorio kritimu ar bendru silpnumu. Šie simptomai dažniausiai būna ryškesni sergant pirmo tipo diabetu. Tuo metu antro tipo diabetas neretai vystosi tyliai – simptomai būna švelnūs arba visai nepasireiškia.
Didžiausią nerimą lėtinių ligų valdyme kelia jų komplikacijos. Deja, neretai cukrinio diabeto diagnozė nustatoma pavėluotai – kai pacientas jau susiduria su rimtais sveikatos sutrikimais. Diabeto komplikacijos dažnai vystosi be aiškių požymių ir paaiškėja tik tuomet, kai jau būna pažengusios ir negrįžtamos. Dažni sveikatos patikrinimai leidžia jas pastebėti dar prieš atsirandant ryškiems simptomams.
Kaip tinkamai pasiruošti tyrimui?
- Likus 10 dienų iki numatyto tyrimo laiko, pravartu laikytis įprastos, subalansuotos mitybos ir nebadauti.
- Likus 3 dienoms, naudinga vartoti pakankamą kiekį angliavandenių, tačiau vengti itin saldžių ir riebių maisto produktų.
- Prieš atliekant tyrimą geriausia nevalgyti bent 8–14 valandų.
- iki numatytos tyrimo dienos taip pat svarbu nevartoti alkoholinių gėrimų ir vengti intensyvaus fizinio aktyvumo.
Registracija:
programėlėje „Meliva Lietuva“
Internetu
+370 620 33383