• I-IV 7:00 - 21:00
  • V 7:00 - 20:00
  • VI 9.00 - 15.00
  • VII Nedirbame

Ginekologinės, moterų ligos

Ginekologės patarimai, ką būtina žinoti moterims menopauzės laikotarpiu

Ginekologės patarimai, ką būtina žinoti moterims menopauzės laikotarpiu

Menopauzė – natūralus kiekvienos moters gyvenimo tarpsnis, kuris reiškia ne tik menstruacijų pabaigą, tačiau ir kitus tiek fiziologinius, tiek psichologinius iššūkius. Dėl šių organizmo permainų daugelį dailiosios lyties atstovių pradeda varginti įvairūs simptomai, kurie neretai apsunkina gyvenimo kokybę ir priverčia iš naujo pažinti savo organizmą. Plačiau apie šį moters gyvenimo tarpsnį pasakoja Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Aida Imbrasienė.

Menopauzės laikotarpis – kada jis dažniausiai ateina į moters gyvenimą ir kokie pokyčiai organizme tuomet ima vykti?

Pagrindiniai organizmo pokyčiai, susiję su menopauzės laikotarpiu, yra lytinių hormonų kiekio ir jų santykio svyravimas, kuris ir sukelia įvairius simptomus. Apie 40-uosius metus kiaušidėse pradeda mažėti moteriško lytinio hormono – estrogeno gamyba, o apie 50 metus gamyba beveik visiškai nutrūksta. Taigi dažniausiai menopauzės simptomai atsiranda apie 45-55 metus, tačiau amžius gali skirtis dėl genetinių ir kitų priežasčių.

Menopauzė skirstoma į skirtingus periodus. Papasakokite, kuo kiekvienas laikotarpis pasižymi?

Taip, menopauzės laikotarpis skirstomas į kelis etapus: premenopauzė – laikotarpis iki menstruacijų nutrūkimo, kuomet atsiranda pirmieji mėnesinių ciklo sutrikimai, dažniausiai mėnesinės tampa nereguliarios, retos arba atvirkščiai – dažnos, negausios arba labai gausios. Taip pat gali atsirasti protarpiniai, acikliniai kraujavimai.

Vėliau seka perimenopauzės periodas, kuomet mažėja estrogenų gamyba, ryškėja mėnesinių ciklo pokyčiai ir atsiranda vegetacinės nervų sistemos sutrikimai. Pastarieji pasireiškia karščio bangomis, padidėjusiu naktiniu prakaitavimu, padažnėjusiu širdies plakimu, miego sutrikimais, nuotaikų svyravimais, jautrumu, greitesniu nuovargiu, dėmesio koncentracijos sutrikimais.

Trečias periodas vadinamas postmenopauze – tai laikotarpis, atsiradęs praėjus 12 mėnesių po paskutinių menstruacijų. Vis dėlto pastarasis periodas nereiškia menopauzės pabaigos, kadangi visi išvardinti nemalonūs menopauzės sukeliami simptomai gali tęstis net iki 10 metų.

Įvardinote daug skirtingų menopauzės simptomų, pasireiškiančių įvairiais etapais. Ar galima ir juos suskirstyti į tam tikras grupes?

Dėl moteriško lytinio hormono estrogeno trūkumo atsiranda įvairūs simptomai, kurie skirstomi į ankstyvuosius ir vėlyvuosius. Ankstyvieji simptomai – tai jau minėtos karščio bangos, padažnėjęs širdies plakimas, naktiniai prakaitavimai, miego sutrikimai, libido sumažėjimas, taip pat psichologiniai simptomai – dirglumas, nuotaikų svyravimai. Neišvengiamai sulėtėja medžiagų apykaita, kamuoja sąnarių bei raumenų skausmai.

Vėlyvieji menopauzės simptomai atsiranda praėjus 3-5 metams nuo paskutinių mėnesinių. Jie pasireiškia odos sausumu, pleiskanojimu, taip pat atsiranda gleivinės išplonėjimas, atminties pakitimai ir taip vadinama urogenitalinė atrofija – makšties ir šlaplės gleivinės sunykimas, dėl ko lytiniai santykiai tampa nemalonūs, atsiranda šlapinimosi sutrikimų.

Kaip moterys gali sušvelninti menopauzės simptomus ir padėti sau lengviau pereiti šį laikotarpį?

Kiekviena moteris gali padėti sau lengviau išgyventi menopauzės laikotarpį pakeitusi gyvenimo būdą ir požiūrį į šį periodą. Pirmiausia, svarbu nepradėti gėdytis savo kūno išvaizdos pokyčių ir rūpintis savimi skiriant laiko sveikai mitybai, pomėgiams ir aktyviam laisvalaikiui.

Laikas sau gali būti ir pusvalandis su gera knyga, pasivaikščiojimas gryname ore, joga, kvėpavimo pratimai ar kiti malonūs užsiėmimai. Aktyvus laisvalaikis – 3-4 kartai per savaitę mėgiamo sporto, kurio metu intensyviai dirbantys raumenys sumažina menopauzės simptomus bei mažina įtampą.

Kalbant apie mitybą – būtina gerti pakankamai vandens, stengtis vartoti kuo mažiau druskos, nes tai padeda sureguliuoti arterinį kraujo spaudimą. Patariama valgyti daugiau vaisių, daržovių, vengti greitųjų angliavandenių, vartoti daug prieskoninių žolelių, mažiau gerti kavos, rečiau rinktis aštrius patiekalus. Atėjus menopauzei svarbu nepamiršti vartoti polivitaminus, maisto papildus, ypač magnį ir kalcį. Reguliariai, ypač rudens ir žiemos laikotarpiu, vartoti vitaminą D.

Visgi jei dėl menopauzės simptomų itin kenčia gyvenimo kokybė ir nepadeda šie patarimai – rekomenduojama kreiptis į ginekologą.

Ar tiesa, kad menopauzės laikotarpiu padidėja kitų ligų rizika?

Taip, dėl estrogenų trūkumo moters organizme gali padidėti rizika įvairiems sveikatos sutrikimams. Pavyzdžiui, vienas iš jų – dėl sumažėjusios estrogenų gamybos sutrinka kalcio rezorbcija, dėl ko mažėja kaulų tankis, padidėja kaulų lūžių rizika.

Taip pat estrogenai atlieka kardioprotekcinį poveikį, todėl menopauzės laikotarpiu moterims gali pakilti kraujo spaudimas. Moteriški lytiniai hormonai mažina kraujo krešumą, o menopauzės metu sumažėjus jų kiekiui išauga ir insulto ar infarkto rizika.

Galbūt tuo laikotarpiu rekomenduojami kokie nors profilaktiniai tyrimai, padėsiantys užbėgti galimoms ligoms už akių?

Nereguliarios mėnesinės ir pakraujavimai gali būti premenopauzės simptomai, tačiau reikėtų nepamiršti, jog tokie organizmo siunčiami ženklai gali pranešti ir apie gimdos kaklelio ar gimdos vėžį, todėl jiems atsiradus reikalinga gydytojo-ginekologo konsultacija.

Taip pat moterims profilaktiškai atliekamos įvairios sveikatos patikros programos. 25-60 metų moterims kas 3 metus atliekama gimdos kaklelio vėžio patikros programa, 50-70 metų kas 2 metus atliekama krūtų patikra mamograma, 50-65 metų vykdoma kardiovaskulinės sistemos patikros programa, kuri padeda įvertinti kraujagyslių būklę ir išeminės širdies ligos riziką.

Šios programos – vienas patikimiausių būdų užbėgti ligoms už akių ir laiku savimi pasirūpinti.

  • I-IV 7:00 - 21:00
  • V 7:00 - 20:00
  • VI 9.00 - 15.00
  • VII Nedirbame